Oro linijų bendrovės visame pasaulyje jau atšaukė daugiau kaip 25 tūkst. suplanuotų rugpjūčio mėn. skrydžių, iš jų apie 60 proc. – Europoje. Anot Lietuvos turizmo rinkos lyderio „Novaturas“, dėl staigiai išaugusių keliautojų srautų oro vežėjai vis dar susiduria su veiklos iššūkiais, tačiau aviacijos sektorius sparčiai vejasi padidėjusius paklausos lūkesčius. Tiesa, dėl galimų nesklandumų atostogas rekomenduojama planuoti iš anksto, nes nusprendus keliauti paskutinę minutę rizikuojama negauti norimo viešbučio ar skrydžio. Vis dėlto, keliaujant šiuo laikotarpiu svarbu žinoti ir kelias taisykles tuo atveju, jei skrydis vėluotų, būtų atšauktas ar pasimestų bagažas.
Situacija sudėtingiausia Europoje
Naujausi aviacijos statistikos kompanijos „Cirium“ pateikti duomenys rodo, kad šiuo metu labiausiai nuo sutrikusių skrydžių nukentėjo Europos oro uostai. Europoje iš viso jau atšaukta daugiau kaip 15,7 tūkst. rugpjūčio mėnesiui suplanuotų skrydžių.
Remiantis tais pačiais „Cirium“ duomenimis, daugiausiai rugpjūčio mėn. skrydžių atšaukė skrydžių bendrovė „Türk Hava Yolları“ (anksčiau vadinęsi „Turkish Airlines“). Pastaroji vien antrą liepos savaitę atšaukė daugiau nei 4,4 tūkst. pakilimų. Vos mažiau skrydžių atšaukė „British Airways“, „EasyJet“ „Wizz Air“ ir „Lufthansa“. Pastaroji taip pat paskelbė, kad atšauks 2 tūkst. šią vasarą numatytų skrydžių iš Frankfurto ir Miuncheno. Aviakompanija teigia, kad toks sprendimas priimtas atsižvelgus į darbuotojų trūkumą oro uostuose ir tebesitęsiančią COVID-19 pandemiją.
Vis dėlto, kelionių organizatorius sako, kad per daug nerimauti nereikia. „Nors bendras atšaukimų Europoje skaičius iš pirmo žvilgsnio atrodo labai didelis, iš tiesų jis sudaro tik du procentus viso rugpjūčio mėnesio skrydžių tvarkaraščio Europoje. Svarbu pastebėti ir tai, kad labiausiai paveiktos vakarinės Europos šalys: Vokietija, Jungtinė Karalystė, Prancūzija, Nyderlandai, Austrija. Tai nėra tos kryptys, į kurias mūsų keliautojai dažniausiai skrenda praleisti savo vasaros atostogų“, – sako „Novaturo“ generalinis direktorius Vitalij Rakovski.
Nepaisant to, jis pataria visas būsimas keliones planuoti iš anksto ir gerai pasidomėti vyraujančia statistika: „Džiugu, kad žmonės vėl aktyviai keliauja – šių metų liepos pradžioje jau buvome pardavę tiek kelialapių, kiek per visus praėjusius metus. Dėl tokio keliautojų aktyvumo išaugo ir populiariausių kurortų užimtumas. Pavyzdžiui, Graikijos Rodo sala sulaukia net 15 proc. didesnio keliautojų srauto nei 2019 metais. Dėl to patariame keliones planuoti likus mažiausiai dviems mėnesiams, kad būtumėte užtikrinti, kad tikrai gausite norimą viešbutį bei vietą lėktuve.“
Pasak V. Rakovski, keliaujant šiandienos aplinkybėmis ypatingai išryškėja keliavimo su kelionių organizatoriumi privalumai: „Žinoma, lėktuvų vėlavimų neišvengia ir kelionių organizatoriai, bet mes turime savo atstovus užsienyje, todėl keliautojams patekus į bet kokią keblią situaciją, drauge stengiamės operatyviai jais pasirūpinti. Jei, tarkime, skrydis vėluoja ir tenka likti nakvoti vėlavimo kryptyje, kartu su partneriais įsipareigojame pasirūpinti keliautojų nakvyne ir maitinimu. Suprantama, kad skrydžių vėlavimai ar atšaukimas jokiomis aplinkybėmis nėra malonūs arba ne visais atvejais gali pavykti pasirūpinti keliautojais taip operatyviai, kaip norėtume. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvoje, net ir susiduriant su šiandienos iššūkiais, daugiau nei 80 proc. mūsų skrydžių įvyksta laiku, o didžioji dalis vėlavimų būna ne ilgesni nei 30 min.“
„Visuomet su oro vežėjais ir partneriais stengiamės padaryti viską, kad keliautojais būtų pasirūpinta. Vis dėlto, kai kurių faktorių suvaldyti neįmanoma – avialinijų kompanijoms užtrunka samdyti ir apmokyti naują personalą, oro uostuose trūksta specialistų. Be to, oro erdvė taip pat turi savo limitus – jos perpildymas turi įtakos skrydžių vėlavimams. Tad visi kol kas esame šios situacijos įkaitai“, – priduria V. Rakovski.
Lietuvoje situacija stabili
Lietuvos oro uostų aviacinių paslaugų skyriaus vadovas Aurimas Stikliūnas tikina, kad atšaukiamų skrydžių proporcija birželio mėnesį nerodė didesnės neigiamos tendencijos. Pasak jo, Vilniaus oro uoste birželio mėnesį atšauktų skrydžių skaičius buvo apie 1 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus. Palyginimui, 2019 m. buvo atšaukta beveik 1,3 proc. nuo visų įvykdytų skrydžių. Panaši situacija ir Kauno bei Palangos oro uostuose, kur atšaukiamų skrydžių proporcija dar mažesnė.
A. Stikliūno teigimu, skrydžių vėlavimai birželio mėnesį taip pat nebuvo stipriai išaugę. Vėlavimų, kurie truko dvi valandas ir daugiau, skaičius labai panašus į tą, kuris buvo dar prieš pandemiją ir siekia apie 2,3 proc. nuo bendro skrydžių skaičiaus.
„Skrydžių atšaukimai bei vėlavimai aktualūs didesniems Vakarų Europos aviacijos centrams, kurie susiduria su iššūkiais dėl darbuotojų skaičiaus. Be to, oro bendrovės patiria spaudimą dėl orlaivių trūkumo ir išaugusios kelionių paklausos pasibaigus COVID-19 pandemijai. Šiuo metu Lietuvos oro uostų siūlomuose maršrutuose šios problemos išryškėja“, – komentavo A. Stikliūnas.
Ką būtina žinoti keliaujantiems?
Šią vasarą Europoje ir už jos ribų keliaujantys žmonės gali susidurti su skrydžių vėlavimais ar atšaukimais. Nors keliaujant su kelionių organizatoriais tokių situacijų tikimybė mažesnė, „Novaturas“ dalijasi patarimais, ką daryti su jomis susidūrus ir kur perkami pigiausi lėktuvo bilietai.
Ką daryti, jei skrydis vėluoja?
Jei skrendate Europos oro linijomis ir skrydis vėluoja išvykstant, turite teisę į pagalbą, kompensaciją, nemokamą maitinimą (kai kuriais atvejais – ir apgyvendinimą) bei atgalinį skrydį, atsižvelgiant į vėlavimo trukmę ir skrydžio atstumą. Jei į galutinę paskirties vietą atskridote vėluodami daugiau nei 3 valandas, turite teisę į kompensaciją (nuo 250 iki 600 eurų), išskyrus tuos atvejus, kai skrydis vėlavo dėl ypatingų aplinkybių, kurias aviakompanija turi įrodyti pateikdama tam tikrus dokumentus. Dėl kompensacijos keleivis turi kreiptis į skrydį vykdančias oro linijas.
Ką daryti, jei pasimetė bagažas?
Dėl darbuotojų trūkumo kai kuriuose oro uostuose gali užstrigti ar pasimesti keleivių registruotas bagažas. Visų pirma, atskridus į savo kelionės tikslą būtina įsitikinti, ar jūsų bagažas tikrai pasimetė. Tam tikrais atvejais bagažo atsiėmimas dideliuose oro uostuose gali užtrukti ir iki valandos ar daugiau. Jei ant jūsų skrydžio bagažo takelio jūsų lagamino visgi nėra, pabandykite apžiūrėti kitų skrydžių takelius – galbūt lagaminas netyčia buvo neteisingai transportuotas. Jei lagamino nėra ir ten, kreipkitės į tų oro linijų, kurios vykdė paskutinį jūsų skrydį, bagažo skyriaus informacijos centrą. Jei darbuotojas negalės rasti jūsų bagažo lokacijos, būtinai užpildykite bagažo dingimo formą. Taip pat verta pasiteirauti, kokią kompensaciją oro linijos siūlo už prarastą bagažą.
Ką daryti, jei skrydis atšaukiamas?
Jei jūsų skrydis buvo atšauktas, turite teisę rinktis kompensaciją, skrydžio pakeitimą arba atgalinį skrydį. Taip pat turite teisę į pagalbą oro uoste. Jei apie skrydžio atšaukimą jums buvo pranešta likus mažiau nei 14 dienų iki numatytos išvykimo datos, turite teisę į kompensaciją (nuo 250 iki 600 eurų). Aviakompanija privalo įrodyti, ar jums asmeniškai buvo pranešta apie skrydžio atšaukimą ir kada. Kompensacija nepriklauso tuo atveju, jei vežėjas gali įrodyti, kad skrydis atšauktas dėl ypatingų aplinkybių, kurių nebūtų buvę galima išvengti net ir imantis visų pagrįstų priemonių.
Kuo naudingas kelionių draudimas?
Planuojant atostogas šiuo laikotarpiu kaip niekada reikalingas kelionių draudimas, kurį galima įsigyti kartu su kelialapiu arba atskirai. Toks draudimas, visų pirma, apsaugo keliautojus nuo nelaimingų atsitikimų, taip pat gali padengti kelionėje atsiradusias medicinines išlaidas. Taip pat galima rinktis ir neįvykusios kelionės draudimą, kuris padengs didžiąją dalį atšauktos kelionės išlaidų, jei į ją nebegalite vykti dėl savo ar artimojo ligos, nelaimingo atsitikimo, atšaukto ar vėluojančio skrydžio bei kitų priežasčių.
